Hiacintas

Hiacintas yra graži ir kvapni pavasario gėlė, žinoma dėl savo tankių spalvingų gėlių sankaupų. Hiacintai būna įvairių atspalvių – nuo ​​giliai mėlynos ir violetinės iki ryškiai rožinės, baltos ir net geltonos. Gėlės dažnai yra labai kvapnios ir turi intensyvų, saldų kvapą, kuris į sodą atneša nuostabią pavasarinę žemę. Augalas taip pat turi ilgus siaurus lapus, kurie suteikia šviežią žalią foną spalvingam žydėjimui. Hiacintai auga iš svogūnėlių, pasodintų rudenį, ir dažnai pradeda žydėti anksti pavasarį.

Priežiūra ir ideali vieta

Hiacintai geriausiai klesti saulėtoje arba lengvai pavėsingoje vietoje, kur gauna pakankamai šviesos, kad gerai žydėtų. Dirvožemis turi būti gerai drenuojamas, nes hiacintai yra jautrūs vandens pertekliui. Gerai drenuojamas vazoninis dirvožemis arba sodo lysvė yra būtina norint išvengti šaknų puvinio. Svogūnėlius geriausia sodinti rudenį, maždaug dvigubai didesniame gylyje nei svogūnėlio aukštis. Hiacintams žydėjimo metu reikia mažai vandens; pakanka šiek tiek drėgmės. Po žydėjimo lapai gali nuvysti, todėl juos reikėtų palikti žemėje, kol visiškai nudžius, kad svogūnėliai galėtų kaupti energiją kitiems metams. Taip pat gera idėja palikti svogūnėlius žemėje, nes jie kasmet ataugs ir vėl žydės.

Mokslinis pavadinimas ir kilmė

Mokslinis hiacinto pavadinimas yra Hiacintą. Šio augalo gimtinė yra rytiniame Viduržemio jūros regione, įskaitant tokias šalis kaip Turkija, Izraelis ir Libanas. Natūralioje buveinėje hiacintai dažnai auga vidutinio klimato miškuose ir pievose. Hiacintas buvo atvežtas į Europą 16 amžiuje ir nuo tada tapo populiaru soduose ir langų dėžėse dėl savo ryškių spalvų ir nuostabaus kvapo. Pasodindami hiacintus savo sode, į savo aplinką įnešite šio natūralaus grožio ir kvapnaus spindesio su gėle, kuri žaviai ir linksmai papildys bet kokį pavasarį.